Kaip Mindaugas ir Nikolaj plaukė per Gibraltarą: 1 dalis

2019 09 11

Keldami sau iššūkius ir juos įveikdami – išeiname iš savo komforto zonos, išmokstame kažko naujo ir tuo pat metu augame. Vieni iššūkiai reikalauja mažiau laiko ir kantrybės, kiti daugiau, tačiau be abejonės – visi atneša teigiamų pokyčių į mūsų gyvenimus. Užsiimti mėgstama veikla drauge su bendražygiais – tai, kas skatina judėti pirmyn ir įkvepia dar didesniems nuotykiams.

Šįsyk dalinamės Mindaugo ir Nikolaj intro į Gibraltaro išbandymą.

Mindaugas:

Pradėsiu nuo trumpo prisistatymo. Esu Mindaugas Gaurys, ilgametis BA darbuotojas, dirbu Progress kryptyje. Kažkada buvau profesionalus plaukikas, dabar tik „prijaučiantis“ sportui.
Mano kolega, su kuriuo kartu ir leidžiamės į Gibraltaro iššūkį – Nikolaj Anikejev. Žmogus, užsiimantis ne viena sporto šaka, dalyvaujantis maratonuose, triatlonuose, tiek su šeima, kuri taip pat myli sportą, tiek vienas. Visgi, daugiau apie save papasakos jis pats.

Taip „sukrito žvaigždės“, jog 2019 m. vasario pabaigoje gavome pasiūlymą perplaukti Gibraltaro sąsiaurį. Visa tai skamba kaip avantiūra? Na, jūs patys nuspręsite.
O viskas prasidėjo taip…

Pamenu, 2015 metų pavasaris, antrasis BA Challenge, didelis sujudimas biure… Skirtingos rungtys, taškų sistema, visi įsitraukę ir entuziastingi. Tuomet, buvo smarkiai išaugęs susidomėjimas bėgiojimu – kas toliau, kas greičiau nubėgs, kas gražesnius kedus nusipirks ir panašiai. Kai kurie svarstė ir tyliai ruošėsi bėgti maratoną. Ir štai, prie BA prisijungė Nikolaj. Jam atėjus pasirašyti sutarties, biure sklandė gandai, jog šis žmogus yra nubėgęs maratoną. Na, galvoju, nieko sau – maratoną… Aš mąstau, kaip man 10 kilometrų nubėgti, o jis jau maratoną yra bėgęs.

Kartu su kitu kolega Aleksandr K. gėrėme kavą. Sakau:

– Naują adminą priėmė į darbą, jis maratoną yra nubėgęs.
– Jo, jo, – atsako man Aleksandr – susidraugausite jūs, pamatysi.

Na, man pro vieną ausį įėjo, pro kitą – išėjo. Nieko neatsakiau. Su Nikolaj iš karto radome bendrą kalbą, kadangi aš irgi plaukimo mėgėjas, tai taip ir įsisuko pokalbiai apie sportą, plaukimą ir panašiai.

Kažkurią vėlyvo pavasario dieną, Nikolaj pasiūlė nuvažiuoti prie Žaliųjų ežerų. Jis pasitreniruos, aš daiktus pasaugosiu, o jei bus šiltas vanduo gal irgi kojas įmerksiu po sunkios darbo dienos. Nuvažiavome tąkart vėlų vakarą, gal kokią 20 valandą… Žmonių – nei gyvos dvasios, šalta, puola uodai. Nikolaj, žinoma, apsirengė savo hidro kostiumą ir lyg niekur nieko nėrė į vandenį. Na, galvoju, ir man reikia, sušalsiu aš čia ant kranto. Vienas mažas niuansas – aš neturiu „naro“ kostiumo. Kol Nikolaj plaukė 1,5 km Gulbino ežero pakraščiu, aš murkdžiausi prie liepto. Sušalo kojos, sušalo rankos, nušalo ausys… Sušalęs ant kranto pralaukiau dar apie 10 minučių, kol Nikolaj galų gale pabaigė treniruotę.

Pasiteiravus, ar kolega nesušalo, tiksliai pamenu, atsakymas buvo „na, kaip čia pasakius…“ Teko rinktis daiktus ir dumti namo, kur laukė šiltas dušas, karšta arbata ir vakarienė.

Tiesą pasakius, tuo metu aš plaukti visai nenorėjau, buvau bėgimo entuziastas ir tiesiog siekiau sudalyvauti visose BA Challenge rungtyse. Buvau nusipirkęs naujus kedus – „ASICS“ salotinės spalvos… labai gražiai derėjo prie baltų puskojinių. Grįžtant prie temos, morališkai Nikolaj vis tiek palaikiau, kartais nuvažiuodavome iki Žaliųjų ežerų, aš „mašinos raktelius pasaugodavau“, jis pasitreniruodavo, pasidalindavo plaukimo patirtimi tiek atvirame vandenyje, tiek baseine. Mokė mane, kaip bėgioti žiemą, kaip neperšalti gerklės bėgant, kiek ir ką rengtis.

Nežinau, kada Nikolaj sumanė plaukti Bosforo sąsiauriu, bet mane ši žinia pasiekė visiškai netikėtai, 2015 metų rudens pradžioje, jis lyg tarp kitko, manęs tiesiog paklausė – „Plauksi?“. Man, aišku, kilo labai daug klausimų ir abejonių, nors Nikolaj ir buvo viską „išgooglinęs“. Tad atmečiau šį pasiūlymą, nes, kaip ir minėjau, plaukti aš vis dar nenorėjau…
Na, o Nikolaj pusę metų ruošėsi ir 2016 metų liepos mėnesį įveikė Bosforo plaukimą.

Nikolaj:

Pratęsiant kolegos pasakojimą, trumpai prisistatysiu – esu Nikolaj Anikejev. BA dirbu jau 4 metus ir kiekvieną dieną jaučiu tą nuostabų EnjoyIT’ą – dirbant, pramogaujant ar sportuojant. Mindaugas jau minėjo, bet taip – mes sugebėjome prasimušti į 24 bepročių komandą, kuri šį rudenį plaukia per Gibraltarą. Dabar trumpai apie tai, kas nutiko atėjus į BA, ir koks buvo mano kelias iki šio didžiojo plaukimo. Iš mano perspektyvos.

Nuo 2015 metų, kai pradėjau dirbti BA, jau buvau finišavęs keliuose maratonuose, tarp jų buvo ir vienas iš 6 (tuo metu 5) „auksinių“ pasaulio maratonų – Berlyno 40-asis 2013 metais. Sportas man nebuvo svetimas dalykas, bet tuo metu ir maratonininkų nebuvo labai daug.

BA bėgimo komandą buvau sutikęs ne vieną kartą. Draugas Aleksandras prieš ateinant dirbti žadėjo, kad man tikrai patiks. Na, jis neklydo, man patiko. Tiek daug sportuojančių žmonių, kurie ne tik dirba kartu, bet ir sportuoja, varžosi BA Challenge ir drauge švenčia, nebuvau matęs niekur kitur.

Net pats nepasakysiu, iš kur gimė mintis plaukti… Iki 6 ar 7 klasės lankiau plaukimą, tad atrodė, kad tereikia prisiminti ir vėl bus gerai. Na, žinote, kaip su dviračiu. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad ne, taip nebūna.

2015 metų vasarą supratau, jog kitų metų tikslas bus Bosforas – plaukimas iš Azijos į Europą, Stambulą. Maniau, jog tikrai lengvai rasiu bendraminčių BA. Mindaugas juk plaukikas – jis tikrai sutiks. Tąkart entuziazmo iš kolegų nesulaukiau, o Mindaugas atsisakė prisijungti, bet sau jau buvau pažadėjęs, tad trauktis nebuvo kur. Surastas plaukimo treneris, pradėtos treniruotės, pakeistas plaukimo treneris, treniruotės pasunkėjo, išsiųstas prašymas į Turkijos olimpinį komitetą, dokumentai ir gautas patvirtinimas – taip, jūs dalyvaujate.

Laikas iki 2016 metų liepos prabėgo labai greitai. Ir štai po 200 kilometrų, nuplauktų per treniruotes, daug valandų praleistų salėje ir kelių litrų prakaito – aš stoviu viename iš įdomiausių miestų pasaulyje, Azijoje, žiūriu pro laivo langą į žydrą vandenį, kuriame man reikės plaukti 6,5 kilometro. Manau, jog šokant iš laivo į Bosforo sąsiaurį, aš jau įsivaizdavau, kur plauksiu kitą sykį, koks bus kitas iššūkis. Tik dar nežinojau kaip…

Taip ir prasidėjo kelionė link Gibraltaro išbandymo.