Įsitraukimą keičia patirtis: kaip Baltic Amadeus kuria žmonių organizaciją?

2019 10 25 · 2 minutės

Vienintelis pastovus dalykas yra pokyčiai. Sena tiesa, kuri ypatingai aktuali šiandien ir, ypač, kalbant apie talentų pritraukimą bei jų išlaikymą. Daugybę metų, vienas svarbiausių HR (tai vienintelis kartas, kai tekste naudoju sąvoką HR, nes tvirtai tikiu, jog kalbėdami apie darbuotojo patirtį, negalime savęs vadinti resursų valdytojais) žmonių sėkmingo darbo indikatorių buvo darbuotojų įsitraukimo rodiklis, visgi, šiandien, suprasdami, kad įsitraukimas yra labai svarbus, nukreipiame savo žvilgsnius į darbuotojų patirties koncepciją – daug platesnį, holistinį požiūrį auginti, įkvėpti žmones ir išlaisvinti jų potencialą.
Mums įsitraukęs darbuotojas yra tas, kuriam suteikta laisvė veikti, jis gali įgyvendinti savo tikslus, turi sprendimo ir apsisprendimo teisę, jaučia savo atsakomybes ir geba realizuoti savo užduotis ar siekius. Visgi, nė vienas iš mūsų neegzistuoja vakuume ir pats savaime. Kiekvieną darbuotoją supa tam tikra aplinka, o jos ir paties darbuotojo santykis su ja yra atskiros, individualios ir asmeninės patirties kūrimas.

Žmogus – organizacijos branduolys

79% įmonių ir personalo vadovų teigia, kad darbuotojų patirties kūrimas yra arba svarbi, arba labai svarbi personalo valdymo tendencija. Tokia statistika rodo, jog reikia vis garsiau kalbėti apie tai, kas yra darbuotojų patirtis organizacijose ir kodėl svarbu ją kurti. Visgi pradėti norėčiau nuo paties svarbiausio – žmogaus. Daugybę metų savo darbuotojus vadinome resursais, o tai, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, atrodo ne tik netinkama, bet ir ydinga. Organizacijai vertę kuria ne apibendrinti, nuasmeninti resursai, bet individai, skirtingi žmonės su unikaliomis asmenybėmis, skirtingais poreikiais ir lūkesčiais, kurie visi kartu ir kiekvienas atskirai yra labai svarbūs. Bet kokia darbuotojų patirties strategija turi prasidėti nuo suvokimo, kad patirtį kuriame konkretiems žmonėms ir kad būtent žmogus yra svarbiausia ir didžiausia įmonės vertybė.

Darbuotojo patirtį apibrėžia visa tai, ką žmogus jaučia, stebi ir su kuo susiduria savo profesinio kelio konkrečioje organizacijoje metu. Koncepcija daugiabriaunė ir daugiasluoksnė, taigi, remdamasis Baltic Amadeus istorija, noriu papasakoti, kaip kuriame savo darbuotojų patirtį čia.

Visų pirma, mes visi esame suaugę žmonės, todėl ir elgiamės vieni su kitais, kaip su suaugusiais. Ką tai reiškia? Tikiu, kad būti suaugusiu, tai gauti laisvę priimti sprendimus, bet lygiai taip pat nebijoti atsakomybės, ateinančios kartu su tais sprendimais. Būti suaugusiu – tai klysti ir mokytis iš savo klaidų, gerbti vienas kitą ir save, planuoti savo laiką. Būtent taip galvojame apie kiekvieną savo darbuotoją.

Šis suaugęs žmogus, esantis organizacijos centre, kasdien yra apsuptas trijų darbuotojo patirties idėjai svarbių dimensijų: fizinės aplinkos, technologijų ir kultūros.
Kiekviena iš šių trijų dimensijų gali suskilti į daugybę didesnių ar mažesnių subdimensijų. Aptarsiu svarbiausias iš jų, kurioms dėmesį skiriame BA.

Fizinė aplinka, kurios neapibrėžia nei erdvė, nei laikas

Tai yra viskas, ką galima pamatyti, išgirsti, užuosti, paliesti ar paragauti. Tai viskas, pradedant darbo stalu ir kėde, piešiniais ant sienų ir baigiant vaizdu pro langą ir gatvės triukšmu. Žodžiu, tai, kas gali daryti įtaką darbuotojų gerovei, produktyvumui ir darbo rezultatams.

Kalbant apie biurą, mūsų tikslas sukurti erdvę, kuria darbuotojas didžiuotųsi. Erdvę, atvirą ne tik Baltic Amadeus darbuotojams, bet ir jų šeimoms, taigi skatiname atsivesti į darbą ne tik šunis, bet ir vaikus, draugus, šeimos narius. Bendruomenė yra svarbu, būti bendruomenės dalimi – prigimtinis žmogaus poreikis. BA bendruomenes kurti tiek viduje, tiek ir išorėje yra neatskiriama mūsų darbuotojo patirties strategijos dalis.

Kitas svarbus aspektas, kalbant apie fizinę aplinką, yra galimybė susikurti savo darbo vietą, tokią, kurioje susitinka žmogaus ir organizacijos vertybės.

Darbo aplinka jau seniai peržengė biuro kaip fizinės erdvės rėmus. Vieta ir laikas nebepriklauso vien tik biuro sienoms, kadangi esminis tikslas yra padėti darbuotojui išlaisvinti savo didžiausią potencialą. Skatiname rinktis aplinką, kurioje tai padaryti būtų lengviausia, nesvarbu, ar tai namai, ar Balis. Laikas, kada tu dirbi, taip pat yra tik tavo pasirinkimo reikalas. Nesvarbu, ar tai būtų darbas tradiciškai nuo aštuonių iki penkių, ar bet koks kitas kiekvienam atskirai tinkamas grafikas. Mes tikime, kad būdami suaugę dėl erdvės ir laiko visada galime susitarti, o vadovas ir jo komandos žmogus gali vienas kitą išgirsti ir suprasti.

Įrankiai ir technologijos – iš kasdienybės į darbo aplinką

Pasauliui tampant vis labiau skaitmeniniu ir į darbo rinką ateinant žmonėms, kurie jau yra digital native, organizacijos negali sau leisti atsilikti. Įrankiai, kuriais naudojamės kasdien, yra paprasti, aiškūs, intuityvūs, jeigu tokių nėra, visada yra galimybė technologijas kurti patiems. Jeigu skatiname darbuotojų mobilumą, vadinasi, ir technologijos, kurias naudojame, turi būti lengvai prieinamos visiems 24/7 bet kuriame įrenginyje, bet kur pasaulyje.

Skaitmeninė karta nori įrankių, kuriuos naudoja ir savo kasdieniniame gyvenime, todėl būtina savęs paklausti, ar mūsų technologiniai įrankiai, kuriuos naudojame savo darbuose, kuriais bendraujame, bendradarbiaujame, kuriame, dalijamės informacija ir kaupiame žinias, registruojame ar skirstome užduotis yra tokie patys, kaip ir mūsų kasdienės technologijos?

Kultūra – daug daugiau nei nemokami vaisiai

Kurti, vystyti, įpūsti gyvybės vidinei kultūrai yra sudėtingas, ilgalaikis ir daug darbo reikalaujantis užsiėmimas. Darbuotojo patirties koncepcija tikrai neredukuoja kultūros reikšmės darbuotojų pritraukimui, išlaikymui ir gerbūviui.

Plačiąja prasme į organizacijos kultūrą galime apibrėžti kaip vienijančią vertybių ir įsitikinimų sistemą, kuri padeda organizacijos nariams suprasti, kodėl vyksta tam tikri dalykai. Kultūra yra gyvas, kintantis socialinis konstruktas, nes ji pati savaime yra žmonių kūrinys ir ja dalijasi žmonės, priklausantys įvairioms grupėms. Kitaip tariant, tai kompleksiškas socialinis fenomenas, kuris neįmanomas be grupės, t. y. organizacijos narių. Tuo pat metu, šios grupės funkcionavimui gyvybiškai svarbus yra mechanizmas, padedantis suvokti, kaip veikia jų socialinė realybė.

Tam, kad kultūra būtų sukurta ir gyvuotų, reikalinga bendruomenė, besidalijanti bendra istorija ir patirtimi. Kultūra yra visa tai, ką grupė išmoksta per tam tikrą laiką. Tai apima ir elgesį, ir emocijas, ir pažinimą. Organizacijos kultūra ne faktas, o vyksmas, pasižymintis dinamika, nulemta organizacijos narių(ypač naujų) noro ir gebėjimo sąmoningai ir nesąmoningai mokytis, priimti ir prisitaikyti prie vadinamųjų „žaidimo taisyklių“. Aš esu įsitikinęs – mūsų, kaip personalo specialistų, pagrindinis uždavinys yra įgalinti žmones kurti organizacijos vertybes, kultūrą, tikslus, nes tik tokiu būdu užtikrinsime, jog kultūra bus gyvybinga, veiks ne teoriškai, o praktiškai.

Kalbant apie kultūrą, kaip darbuotojo patirties elementą Baltic Amadeus, pradėkime nuo vadovo rolės. Mes tikime, kad kultūra prasideda ne nuo vaisių virtuvėje ir poilsio kambarių, o nuo pamatinio tiek verslo, tiek ir žmogaus progreso variklio – nuolatinio augimo ir mokymosi. Vadovas – ne absoliutus valdovas, o mentorius, kuris pastebi stipriąsias savybes ir identifikuoja vietas, kurias reikia stiprinti. Tai žmogus, kurio misija pažinti, suprasti, ugdyti.

Mes manome, kad svarbus ir žmogiškasis, ir vertybinis požiūris. Jokia kultūra nebus stipri, jei pažeisime teisingumo ir lygybės principus, nesilaikysime sąžiningumo ir patikrinto atlygio, neišgirsime nuomonės, nesuteiksime grįžtamojo ryšio čia ir dabar (atsisakėme metinių pokalbių, problemas sprendžiame ir rezultatus vertiname realiu laiku), ar nepriimsime ir blogai vertinsime visus požiūrius ir patirtis. Jau anksčiau minėjau, kad elgiamės vieni su kitais kaip su suaugusiais žmonėmis, taigi, leidžiame savo darbuotojams patiems apsispręsti, ką ir kada mokytis, duodame sutartą mokymų krepšelį, kurį BA žmogus naudoja taip, kaip jam atrodo geriausia.

Kai sakome, kad mums rūpi žmogus, suprantame, kad negalima jo padalinti į daugybę dalių ir rūpintis tik tomis, kurios susijusios su darbu bei gyvenimu organizacijos ribose. Mums rūpi ir mūsų žmogaus fizinė ir emocinė sveikata, gerovė, laimė. Taigi, saugome darbuotojų sveikatą, skatiname ir sukuriame galimybes aktyviam ir prasmingam laisvalaikiui ir apskritai sveiko ir pilnaverčio gyvenimo propagavimui.

Darbuotojų patirties kūrimas – ilgas kelias. Kažin ar galime tikėtis greitų rezultatų čia ir dabar, kas iš pirmo žvilgsnio gali gąsdinti. Iš kitos pusės, padedant savo organizacijos žmonėms jaustis gerai, augti, atrasti save, mes, personalo profesionalai, ir įgyvendiname pagrindinę profesinę misiją – sukuriame vertę ne tik organizacijai, bet svarbiausia – žmogui.