Meistras Bodisatva kalba apie pasaulio matymo ypatumus

2019 05 08

Kartą pas Meistrą Bodisatvą atėjo žmogus, susisukęs į skarmalus, suveltais riebaluotais plaukais ir karštligiškai besiblaškančiu žvilgsniu.

– Meistre Bodisatva, išklausyk mane, – prabilo jis – aš siekiau doros, ir pradėjau sakyti tik tiesą praktikuodamas samma-vaca . Tačiau vos tik ėmiausi tai daryti, mano bendražygiai mane kaip reikalas apkūlė, ir išvijo iš open space’o . Kodėl taip nutiko? Ką gi dariau ne taip?

– Parodyk savo kodą – tarė Meistras Bodisatva – ir galbūt galėsiu tau padėti. Kol skaitysiu, eik, būk mūsų ašramo svečias.

Žmogus ištraukė diskelį ir padave Meistrui. Visą naktį jis skaitė ir mąstė. Išaušus rytui, pakvietė klajūną pas save.

– Kas tai? – paklausė Meistras, rodydamas į puodynę.
– Puodynė. – atsakė klajūnas.
– Pažiūrėk, kas joje.
– Medus. – pareiškė klajūnas, pakėlęs dangtį.
– Kas tai? – dar kartą paklausė Meistras, rodydamas į puodynę, ir nelaukęs, ką atsakys klajūnas, pridūrė – jei atsakysi, kad puodynė, būsi iš pažiūros teisus. Bet jei iš tiesų praktikuotum samma-vaca, atsakytum „puodynė medaus“. Nes žmogui, kuris žiūri į puodynę, visada svarbu jos turinys, net jei jam reikia tik puodynės: tada jam reikia, kad turinio nebūtų. Tad nevadink savo masyvo „array“, buferio „buffer“, ir duomenų „data“. Tai – ne vipassana , o klaida: manaisi matąs tikrąją dalykų prigimtį, bet ir tigrą ir kačiuką, ir vikšrą ir drugelį vadini tais pačiais vardais. Todėl eik ir pataisyk savo kodą, kad jis sakytų „productIdArray“, „addressLineBuffer“ ir „customerContactData“.

Ir klajūnas susigėdęs išėjo.

Pokalbį girdėjęs Bodisatvos mokinys paklausė jo:

– Meistre, kodėl tai svarbu? Juk mano kodui vardai nesvarbūs, jis puikiai veikia, kad ir kaip aš vadinčiau savo kintamuosius, klases ir funkcijas.
– Esi teisus, – atsakė Meistras Bodisatva, – bet užmiršti, kad kodas iš prigimties yra dvilypis: jis – tik tarpinė tarp žmogaus ir kompiuterio; skaitomas jis abiejų, bet nepamiršk, kad kaip yin atsveria yang , taip ir žmogus atsveria kompiuterį ir atvirkščiai. Java kompiuteryje veikia lėčiau negu assembler , bet žmogus lėčiau skaito assembler kodą, negu Java. Yin ir yang yra dvi kalno pusės – saulėta ir šešėlinė: bet ar matai patį kalną?

Ties šiais žodžiais mokinys nušvito ir netrukus išėjo iš ašramo – skleisti begalinės atjautos viskam, kas gyva.